Kūdikystė
Kūdikystėje FASD dažnai nėra lengva atpažinti. Kai kuriems kūdikiams gali pasireikšti miego, maitinimo, motorinės raidos ar savireguliacijos sunkumų, tačiau tokie požymiai gali atsirasti ir dėl daugelio kitų priežasčių.
Todėl svarbiausia ne ieškoti vieno „FASD požymio“, o stebėti bendrą kūdikio aidą. Jei yra žinomas prenatalinis alkoholio poveikis ar kyla susirūpinimas dėl vystymosi, verta tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ankstyva pagalba gali būti naudinga net ir tada, kai diagnozė dar nenustatyta.
Vaikystė
Augant vaikui didėja reikalavimai mokytis, įsiminti informaciją, planuoti, laikytis taisyklių, reguliuoti emocijas ir elgesį bei prisitaikyti prie naujų situacijų. Būtent tada FASD poveikis kai kuriems vaikams tampa labiau pastebimas.
FASD gali būti būdinga netolygi raida – vaiko gebėjimai skirtingose srityse gali neatitikti vieni kitų ar jo chronologinio amžiaus. Vaikas gali turėti gerą žodyną ir sklandžiai bendrauti, tačiau kartu sunkiau suprasti sudėtingesnes instrukcijas, numatyti pasekmes, valdyti impulsus ar savarankiškai atlikti jo amžiui įprastas užduotis. Sunkumų gali kilti dėl dėmesio, darbinės atminties, informacijos apdorojimo, planavimo, emocijų ir elgesio reguliavimo, priežasties ir pasekmės supratimo ar išmoktų dalykų pritaikymo naujoje situacijoje. Gebėjimai gali būti nepastovūs: tai, ką vaikas gebėjo atlikti vakar, šiandien gali vėl pareikalauti priminimo, paaiškinimo ar pagalbos.
Todėl tai, kas atrodo kaip nenoras klausyti, stengtis ar laikytis taisyklių, ne visada yra sąmoningas pasirinkimas.
Aiškios ir konkrečios instrukcijos, pastovumas, kartojimas, vaizdinė informacija bei vaiko gebėjimams pritaikyta aplinka gali padėti jam sėkmingiau mokytis ir veikti kasdienybėje.
Paauglystė
Paauglystėje gyvenimas tampa sudėtingesnis: daugėja atsakomybės, socialinių situacijų, pasirinkimų ir lūkesčių savarankiškai planuoti savo veiksmus.
Paaugliui, turinčiam FASD, gali būti sunkiau numatyti pasekmes, organizuoti laiką, valdyti impulsus, suprasti sudėtingas socialines situacijas ar pritaikyti anksčiau išmoktą informaciją naujomis aplinkybėmis. Svarbu, kad didėjant amžiui pagalba nebūtų automatiškai mažinama vien todėl, kad paauglys atrodo vyresnis. Kai kuriems jaunuoliams savarankiškumo įgūdžiams susiformuoti reikia daugiau laiko, praktikos ir patikimų žmonių pagalbos.
Paauglystėje ypač svarbu ne tik spręsti sunkumus, bet ir stiprinti žmogaus interesus, gebėjimus, santykius bei pasitikėjimą savimi.
Suaugystė
FASD nesibaigia sulaukus pilnametystės. Suaugus gali išlikti sunkumų planuojant kasdienę veiklą, valdant finansus, organizuojant darbą, tvarkant dokumentus, palaikant santykius ar savarankiškai naudojantis sveikatos, socialinėmis ir kitomis paslaugomis.
Pilnametystė savaime nereiškia, kad visi savarankiškam gyvenimui reikalingi gebėjimai jau yra susiformavę. Kai kuriems suaugusiesiems gali būti sunkiau įvertinti riziką, numatyti sprendimų pasekmes, valdyti impulsus ar atpažinti kitų žmonių ketinimus. Dėl to netinkamai įvertinti žmogaus gebėjimai ir per dideli savarankiškumo lūkesčiai gali didinti nesėkmių, išnaudojimo ir kitų antrinių sunkumų riziką.
Kartu FASD neapibrėžia žmogaus galimybių. Suaugusieji su FASD mokosi, dirba, kuria santykius, augina vaikus ir dalyvauja bendruomenės gyvenime. Savarankiškumas nebūtinai reiškia gyvenimą be pagalbos – svarbu rasti individualią pusiausvyrą tarp to, ką žmogus gali atlikti pats, ir sričių, kuriose jam naudinga patikima bei nuosekli pagalba.
Suaugus svarbu nepamiršti ir sveikatos. Žmonėms su FASD dažniau nustatomi psichikos sveikatos sunkumai, miego sutrikimai ir įvairios fizinės sveikatos problemos. Todėl naujai atsiradusių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti FASD – jiems, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, svarbus tinkamas sveikatos ištyrimas ir gydymas.