Raidos ypatumai
Paauglystėje FASD turintiems jaunuoliams gali kilti papildomų sunkumų dėl nevienodos (asinkroniškos) raidos, kai vieni gebėjimai atitinka amžių, o kiti išlieka labiau būdingi jaunesniems vaikams. Dėl šio neatitikimo jie kartais lengviau bendrauja su šiek tiek jaunesniais vaikais, nors natūraliai nori priklausyti savo amžiaus grupei, o tai gali sukelti nesusipratimų tarpasmeniniuose santykiuose, pavyzdžiui, kai jaunuolis nesupranta ironiško humoro ar pokalbių užuominų.
Aplinkiniams jų elgesys gali atrodyti neįprastas, tačiau tai dažnai susiję su neurovystymosi ypatumais, o ne nenoru pritapti, pvz., kai bendraamžiai nusijuokia iš užuominos, o paauglys su FASD nuoširdžiai nesupranta, kodėl ji buvo juokinga.
Pažeidžiamumas bendraamžių įtakai
Šie paaugliai, kaip ir visi jų bendraamžiai, siekia pripažinimo grupėje. Tačiau būdami itin imlūs aplinkinių įtakai ir stokodami gebėjimo numatyti pasekmes jie gali būti lengviau įtraukti į neapgalvotus, pavojingus ar neteisėtus veiksmus. Prognozuoti pasekmes jiems ypač sunku, todėl jų sprendimai neretai būna impulsyvūs.
Socialinių taisyklių atpažinimas ir laikymasis jiems kelia didelių iššūkių, todėl konfliktinės situacijos kartojasi. Noras tapti savarankiškiems neretai kertasi su vidiniu nesaugumu ir baime pokyčiams. Dėl to gali didėti priešiškumas, atsiribojimas, o kartais – ir posūkis link socialinių grupių, darančių neigiamą įtaką.
Kasdienės veiklos sunkumai
Organinės smegenų kilmės sutrikimai – silpnas laiko pojūtis, užmaršumas, ribotas ištvermingumas, gali būti aplinkinių klaidingai interpretuojami kaip tingėjimas ar motyvacijos stoka. Tai dar labiau padidina spaudimą paaugliui, ypač kalbant apie ateities planus ir lūkesčius. Pervargimo situacijose jų streso tolerancija žema: jie greitai praranda motyvaciją, nusivilia, o tai gali lemti ir sustiprėjusį agresyvumą.
Paaugliai, turintys FASD, paprastai bręsta lėčiau, todėl jiems reikia ilgesnio laikotarpio savarankiškumui įgyti ir nuoseklios, patikimos, stabilios suaugusiųjų paramos. Ypač svarbu, kad šalia būtų žmonės, kurie gebėtų ryžtingai, bet empatiškai juos lydėti, kuriais jie galėtų pasitikėti ir su kuriais kurtų tvirtą ryšį. Nepriklausomai nuo amžiaus, FASD turintiems asmenims būtinas nuolatinis palaikymas, drąsinimas ir jų individualių stiprybių bei talentų puoselėjimas.
Nesėkmių patyrimas šiems jaunuoliams turi būti suvokiamas kaip natūrali proceso dalis, o ne kaip priežastis didinti spaudimą. Kai kuriems jų mokymuisi reikalinga branda pasiekiama vėliau.
Biologinė branda vyksta laiku, tačiau psichosocialinė raida vėluoja
Dauguma jaunų žmonių, turinčių FASD, fiziologiškai bręsta įprastu tempu: prasideda lytinis brendimas, keičiasi kūno proporcijos, formuojasi suaugusiojo išvaizda. Tačiau jų vykdomosios funkcijos, emocijų reguliacija, socialinių situacijų supratimas ir sprendimų priėmimas išlieka gerokai jaunesnio vaiko lygmenyje. Šiems jaunuoliams reikalingas tiesioginis, nuoseklus mokymas, kaip suprasti ribas, intymumą, pavojingas situacijas, kaip atpažinti manipuliaciją ar netinkamus ketinimus. Turi būti atvirai ir konkrečiai mokoma apie santykius, sutikimą, ribas, nes, dėl socialinių ženklų nesupratimo, jie dažniau gali tapti išnaudojimo aukomis.
Suaugusiųjų parama kaip esminis veiksnys
Sėkminga FASD turinčių paauglių pagalba įmanoma tik tuomet, kai šalia yra žmonių, gerai suprantančių šio sutrikimo specifiką ir gebančių į situacijas reaguoti jautriai, nuosekliai ir empatiškai.