Kūdikiai, turintys FASD, dažnai yra jautresni aplinkai ir jiems sunkiau susitvarkyti su jutiminiais dirgikliais, tokiais kaip prisilietimas, garsas, kvapas ar judesys. Dėl to jų organizmas gali greitai sureaguoti į per stiprų poveikį ir pereiti į įtampos būseną. Tai dažnai pasireiškia stipriu, sunkiai nuraminamu verkimu ar neramumu, nors, atrodytų, nėra jokios aiškios priežasties — kūdikis yra pavalgęs, sausas ir aprūpintas. Tokios reakcijos kyla todėl, kad kūdikiui tuo metu per daug pojūčių, su kuriais jo organizmui dar sunku susidoroti.

Tokiais momentais kūdikiui dažniausiai padeda ramesnė aplinka, švelnus ritmingas lingavimas, pritemdyta šviesa ar tiesiog mažiau dirgiklių, kad jo organizmas galėtų palaipsniui nurimti.