Vaikai, turintys FASD, dažnai greičiau praalksta, nes kasdienės užduotys jiems reikalauja daugiau pastangų ir energijos. Tai, ką kiti vaikai atlieka automatiškai, jiems dažnai tenka sąmoningai prisiminti ir sutelkti dėmesį – o tai didina energijos poreikį. Todėl naudinga, kai sveiki užkandžiai, tokie kaip vaisiai, daržovės, sūrio gabalėliai ar kiti maistingi produktai, yra padėti vaikui pasiekiamose vietose ir jis gali užkandžiauti tada, kai jaučia poreikį.

Bendros šeimos valgymo situacijos prie stalo kai kuriems jų gali kelti įtampą dėl didesnio jutiminio ir socialinio krūvio. Tačiau literatūra rodo, kad FASD turintys vaikai gali palaipsniui išmokti sėdėti prie stalo ir valgyti kartu su šeima, tik reikia pritaikyti aplinką ir turėti kantrybės. Tam gali padėti sensorinės atramos: speciali sensorinė pagalvėlė ant kėdės, tvirta atrama kojoms, arba po stalu pastatytas dubuo su kaštonais ar kitais daiktais, į kuriuos vaikas galėtų atsiremti. Tokios priemonės mažina kūno neramumą ir padeda vaikui išbūti valgymo situacijoje.

Kartais, siekiant sumažinti įtampą valgymo metu, vaiką trumpam gali tekti pamaitinti suaugusiajam, net jei jis ir geba valgyti savarankiškai. Tai nėra žingsnis atgal. FASD turintiems vaikams valgymas dažnai tampa sudėtinga situacija, nes vienu metu reikia atlikti daug veiksmų: sėdėti tiesiai, naudotis įrankiais, kramtyti, ryti, stebėti aplinką ir dar sekti pokalbius prie stalo. Supaprastinus šias užduotis ir sumažinus reikalavimų skaičių, vaikui lengviau susitelkti į patį valgymo procesą.

Rami, mažiau stimuliuojanti valgymo aplinka taip pat gali labai padėti: rekomenduojama išjungti televizorių, muziką ar radiją, apriboti kitus dirgiklius. Kartais naudinga susitarti, kad pokalbiai prie stalo būtų minimalūs, o maloniam bendravimui  skirtį laikas po valgio, pavyzdžiui, deserto metu. Kai aplinka rami ir paprasta, vaikui lengviau išbūti prie stalo, valgyti savo tempu ir palaipsniui įgyti daugiau savarankiškumo.